čiaučyti

čiaũčyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) 1. intr. plonu balsu loti, čiaurenti: Šuniukas vis čiaũčija Ck. 2. tr., intr. prk. niekus kalbėti: Eik an darbą neklausęs, ką anas čiaũčyja Ml. Ažkimšiu burną, tai pamesi čiaũčyt Lkm.